- prietrauka
- príetrauka sf. (1), prýtrauka (ž.) (1) 1. Dgl viela ar geležinis virbalas, kuriuo sujungiamos rogių pavažos: Kožnos vežėčios turi keturias príetraukas Ds. Nusnešk kalvėn ir prietraukas pratęst Sdk. Be príetraukų neslaikys kažno koks dišlius Sdk. Kaip bedės ragutėlės žemėn nuo kriaušiaus, net príetrauka pertrūko Ds. 2. traukimas, trauka: Žemės prietrauka Blv. 3. Pl patraukimas, polinkis, potraukis, noras: Tura prýtrauką [bernas], ateina ir nebišeina Krš. Mat príetrauka: kai pradeda grot [kortomis], tai ir traukia Kp. Tokie žodžiai žmogui prietrauką daro Rd.
Dictionary of the Lithuanian Language.